Prieðvelykinëms savaitëms tirpsant, balandþio mënesio ARTUMOS virðelis mus pasitinka jau prisikëlusio Kristaus atvaizdu savo ðlovës didybëje (tai V. K. Jonyno vitraþo projektas Dievo Motinos seserø koplyèiai Viltone), skatinanèiu nepamirðti, jog gavënios laiko apmàstymai ir susilaikymai nëra savitikslis dalykas, o tik pagalba einant á atsinaujinimà ir Dievo paþadà þmogui, – iðgelbëjimà. Šiam ávykiui susikaupti spausdinamas Didþiosios savaitës Kryþiaus kelio apmàstymas bei senoji, lietuviø meistrø kurta, Jëzaus kanèios ikonografija.

Gavënios proga Christopheris Westas, Jono Pauliaus II kûno teologijos aiðkintojas „þemiðka kalbà“, apgailestaudamas, jog apie lytiná susilaikymà áprasta kalbëti tik kunigystës kontekste, dràsina ir ðeimas nepalikti ðios temos nuoðalëje, ásitikinti, ar tikrai mûsø lytiðkumas tarnauja autentiðkai meilei. Tai dar vienas klausimas, tinkamas apmàstyti Velykø laukimo laikotarpiu. O ðventojo gydytojo Juozapo Moskaèio ið Neapolio istorija – árodymas, kad tikra ir nesenkanti meilë visada randa kelius á þmoniø ðirdis, kol galiausiai atveda á patá ðventumà.

Taèiau ið kur semtis meilës? Kai kasdien klystame ir nusidedame, o Dievà vaizduojamës rûstø?.. Katalikø Baþnyèia Lietuvoje, skelbdama Dievo Gailestingumo metus, kvieèia juos iðgyventi visus krikðèionis. Ta proga mintimis apie gailestingumà dalijasi liuteronø vyskupas dr. Mindaugas Sabutis. Jis primena, jog Kristus – tai malonës ðaltinis, saugantis nuo dvasios alkio, ið kurio neturime paliauti semtis meilës. Tik remdamiesi á Kristø visada turësime kuo dalytis su artimu, netgi (ir ypaè) tada, kai stokojame materialiniø turtø. Taigi, jei gailestingumas yra svarbiausia Dievo savybë, – kokia svarbiausioji turëtø bûti mûsiðkë?

ARTUMA tæsia didþiøjø nuodëmiø ir graþiausiøjø dorybiø aptarimà, o ðiame numeryje prieðinamas rûstumas ir romumas... Visa labai nauja, kaip ðvieþio oro gûsis nevëdintame kambaryje: kiek mûsø pasaulëvokoje ne iki galo suprastø, reiðkia – mitologizuotø – þmogaus bûdo savybiø! Smagu, kad kalbinami vaikai pripaþásta, jog geriausias vaistas nuo pykèio – kantrybë (ir ðokoladas!). Taèiau kartais ir geri vaikai supyksta… Ir nieko nuostabaus; juk pyktis yra paties Dievo duota aistra. Taèiau jà turime valdyti! Ápratus á pasaulá þvelgti pykèio akimis, jis tampa sunkia rûstybës nuodëme, nuodijanèia asmenybës ir jo artimøjø gyvenimus. Psichologë Zita Vasiliauskaitë raðo, kaip apginti gyvenimà nuo savo paèiø rûstybës, duoda áþvalgiø patarimø jai áveikti. Ir ið tiesø, atpaþinus silpnybæ ir jà áveikus, atsivers nauja erdvë dorybei. Kun. Danielius Dikevièius pasakoja apie romumo sampratà Biblijoje, iðskirdamas teologiná, asmeniná ir kolektyviná aspektà. Romumas nëra savitikslis ðvelnumas; tai sàmoningas apsisprendimas kantriai ir aktyviai siekti gërio.

Svarstydami, kà daryti, kai aplink matome veikiantá blogá, turëtume prisiminti Kristaus pavyzdá, dràsø prekeiviø iðvaikymà ðventykloje. Blogiui – jokiø nuolaidþiavimø, vien tik aktyvi kova. Apie tai Algirdas Patackas iðtaria: Kristus yra vyras, tikras vyras, savas; Jis turi dràsos, kai reikia nepaisyti visuomenës nuomonës. Atsakymà rasti padeda ir Lietuvos partizanø pavyzdys, – dauguma jø buvo krikðèionys katalikai, romûs ir tvirti savo pasirinkime, tikra prieðprieða ðiandieniniam miestieèiui, mintyse svarstanèiam emigracijos galimybæ, pamirðtanèiam, jog meilë Dievui yra neatsiejama nuo meilës ðaliai, kurioje dovanojo mums galimybæ gyventi. Neturime jos apleisti, prieðingai – stiprinti ir ginti. Karo akademijos kapelionas byloja: „Kariai þino karo kainà. Tai – iðalkæ Dievo þmonës, siekiantys taikos. O jà gali neðti tik tas, kas visø pirma turi taikà savo ðirdyje“.

Ne tik apie dorybes plësti akiratá siûlo naujasis ARTUMOS numeris. Prasidëjus visuotiniam gyventojø suraðymui arkivyskupas S. Tamkevièiaus primena, jog tikëjimas tëvynæ mylëti ne trukdo, o tik padeda. Šiame numeryje ir ðeimø prestiþo bei Lietuvos socialinës politikos problemas aktualizavusios konferencijos „Šeimos politika: nuo iliuzijos tikrovës link“ atgarsiai, ir patyrusio vaikø pediatro P. Lemoine áþvalgos apie pirmøjø metø svarbà vaiko fizinei ir dvasinei raidai.

Neramus, neaiðkus oras uþ lango – tam tikra paralelë, iðkelianti klausimà ir apie mûsø vidiná klimatà, romumà / nerimà. Tuo tarpu balandþio ARTUMA – sëjanti pasitikëjimà, kaip niekada viltinga! Kiekvienas esame skatinamas pasitikëti nesuvokiamu Dievo slëpiniu, nesidangstyti rûstumo kauke ir nedengti ja mûsø Vieðpaties veido, o ðvæsti gailestingumo stebuklà. Keliaukime ið rûstumo romumo link. Tepadeda mus Dievas ir mes vieni kitiems!

Rûta Lazauskaitë